Šinšilos – mieli, smulkūs, aktyvūs ir protingi graužikai, tačiau joms reikia ypatingos priežiūros, kad būtų sveikos ir laimingos. Šinšilos garsėja švelniu, pilku ir tankiu kailiu, bet turi ir savų poreikių – jų nepaisant gali kilti sveikatos problemų.
Šinšilos priežiūra
5 svarbiausi patarimai, kurie padės pasiruošti auginti šinšilą.
1. Narvo ir aplinkos paruošimas
Prieš įsigydami šinšilą turėsite nemažai padirbėti – reikia paruošti namus naujam gyventojui. Šinšilos yra itin aktyvūs gyvūnai, kurie mėgsta laisvę ir judėjimą. Todėl narvas turi būti pakankamai erdvus, kad jos galėtų jame laisvai judėti, šokinėti ir žaisti. Rekomenduojama, kad narvas būtų bent 60 cm pločio, 60 cm aukščio ir 90 cm ilgio, o didesnis – dar geriau. Narvo grindys turėtų būti ištisinės, pavyzdžiui, medinės. Jokiu būdu nesirinkite vielinių grindų – jos žaloja letenėles, o tai ilgainiui gali virsti rimtomis šinšilos letenų problemomis. Šinšilos labai judrios, tad narve turi būti viena ar kelios platformos, ant kurių augintinis galėtų tiek tyrinėti aplinką, tiek ilsėtis. Be to, šinšilos – naktiniai gyvūnai, ilsėdamosi jos nori tamsos ir ramybės, todėl narve būtinai įrenkite slėptuvę – pavėsingą kampelį ar namelį.
2. Mityba ir vanduo
Šinšilos – žolėdės, jos minta tik augaliniu maistu, todėl svarbu, kad jų racionas būtų subalansuotas ir įvairus. Pagrindinis šinšilų maistas – šienas, tad jo narve turi būti visada. Šienas suteikia reikalingų skaidulų ir padeda išlaikyti sveikus dantis bei virškinimo sistemą. Taip pat galite duoti šinšiloms specialių granulių, tačiau jų kiekį reikia riboti, kad augintinis nepersivalgytų ir nesusirgtų gaudamas per daug kalorijų. Retkarčiais galite duoti ir šviežių vaisių ar daržovių, bet tik kaip skanėstą ir labai mažais kiekiais – pavyzdžiui, mažą obuolio skiltelės ar morkos gabalėlį. Šinšilų virškinimas jautrus, o vaisiuose daug cukraus, tad jų perteklius gali sukelti viduriavimą, pilvo pūtimą ar kitų virškinimo sutrikimų. Kaip ir kitiems gyvūnams, šinšiloms visada turi būti prieinamas šviežias ir švarus vanduo. Geriausia naudoti specialias gertuves – jose vanduo ilgiau išlieka švarus.
3. Kailis ir jo priežiūra
Šinšilos turi labai švelnų ir tankų kailį, kuriam reikia ypatingos priežiūros. Prieš įsigyjant šinšilą svarbu susipažinti ir su šių graužikų kailio priežiūros ypatumais. Atminkite, kad šinšilų nerekomenduojama maudyti vandenyje: tankus kailis sunkiai išdžiūsta ir ilgainiui gali atsirasti odos problemų. Vietoj to siūlome šinšilas maudyti dulkių voniose. Specialių dulkių ir vonelių šinšiloms galite įsigyti internetu. Maudytis jos gali 2–3 kartus per savaitę. Kalbant apie šukavimą – šukuoti kailio nebūtina, tačiau jei šinšila smarkiai šeriasi, švelniai jį iššukuokite.
4. Veikla ir užsiėmimai
Ne mažiau svarbu sudaryti šinšilai geras sąlygas judėti ir užsiimti narve. Smagus ir kartu naudingas užsiėmimas – įvairūs kramtukai iš medžio, rotango, žolių ar kitų natūralių medžiagų. Kramtydamos šinšilos dildo nuolat augančius dantis, todėl kramtukai joms labai naudingi. Puikia pramoga šiam graužikui gali tapti ir kliūčių ruožas. Jei jį darote patys, pasirūpinkite, kad jis būtų saugus ir stabilus.
5. Švara ir jos palaikymas
Auginant šinšilą svarbu nuolat palaikyti švarą jos namuose. Tvarkydami narvą kruopščiai išvalykite ne tik sieneles ir grindis, bet ir maisto indelį, gertuvę, platformas, žaislus bei kitus narve esančius daiktus. Jei higienos nesilaikoma, šinšila gali užsikrėsti parazitais. Parazitus gali išduoti šie požymiai: nuplikę lopai, žaizdelės, staiga sumažėjęs apetitas ar išsipūtęs pilvas.
Ką daryti pastebėjus šiuos požymius?
Nedelsdami kreipkitės į veterinarą. Jis nustatys, kas tiksliai negerai jūsų graužikui, paskirs tinkamus vaistus ir paaiškins, kaip saugiai jį gydyti namuose.
