Kaip rūpintis šinšila

Kaip rūpintis šinšila

Šinšilos mieli, smulkūs, aktyvūs ir protingi graužikai, tačiau jie reikalauja specifinės priežiūros, kad būtų sveiki ir laimingi. Šinšilos, žinomos dėl savo švelnaus, pilko ir tankaus kailio., turi tam tikrus poreikius, kurių nepaisymas gali sukelti sveikatos problemų.

Šinšilos priežiūra.

5 svarbiausi patarimai, kurie padės ruošiantis auginti šinšilą.

1.Narvo ir aplinkos paruošimas.

Prieš įsigyjant šinšilą laukia gan nemažas darbas - paruošti gyvenamąją aplinką naujam gyventojui. Šinšilos yra itin aktyvūs gyvūnai, kurie mėgsta laisvę ir judėjimą. Tai reiškia, kad jų narvas turi būti pakankamai erdvus, kad jos galėtų jame laisvai judėti, šokinėti ir žaisti. Rekomenduojama, kad narvas būtų bent 60 cm pločio, 60 cm aukščio ir 90 cm ilgio, tačiau didesnis narvas būtų dar geresnis. Narvo grindinys turėtų būti medinis arba akytas. Jokiu būdu negalima rinktis vielinių grindų, nes tai gali sukelti negalavimus, kurie gali išsivystyti į rimtas šinšilos pėdų problemas. Šinšilos judrūs gyvūnai, tad narve privalo būti platforma arba kelios, kuriose augintinis galėtų tiek tyrinėti aplinką, tiek ilsėtis. Taip pat reikia paminėti, kad šinšilos yra naktiniai gyvūnai, tad šiems graužikams reikia tamsos ir ramybės poilsio metu, dėl šios priežasties narve būtinai turėtų būti įrengta pavėsio zona.

2. Mityba ir vanduo.

Šinšilos yra žoliaėdės, tad jos valgo tik augalinį maistą, todėl svarbu užtikrinti, kad jų dieta būtų subalansuota ir įvairi. Šinšilų pagrindinis maisto šaltinis yra šienas, tad jis turi būti visada prieinamas. Šienas suteikia reikalingų skaidulų ir padeda išlaikyti sveikus dantis bei virškinimo sistemą. Taip pat galite duoti šinšiloms specializuotų granulių, tačiau jų kiekį reikia riboti, kad augintinis nepermaitintų ir nesusirgtų dėl per didelio kalorijų kiekio. Taip pat svarbu nepamiršti ir kitų žalumynų. Retkarčiais duokite šviežių vaisių arba daržovių. Nedidelis kiekis obuolio skiltelės ar morkos gali patikti šinšilai. Svarbiausia neduoti jų per daug, kad nekiltų vidurių užkietėjimo ar virškinimo sutrikimų problemos. Kaip ir kiti gyvūnai, šinšilos turi turėti nuolatinį priėjimą prie šviežio ir švaraus vandens. Gali būti naudojamos specialios geriamojo vandens gertuvės, kad vanduo išliktų švarus ir nesusiteptų.

3. Kailis ir jo priežiūra.

Šinšilos turi labai švelnų ir tankų kailį, kuris reikalauja ypatingos priežiūros. Prieš įsigyjant šinšilą svarbu susipažinti ir su šių graužikų kailio priežiūros ypatumais. Svarbu prisiminti, kad nerekomenduojama maudyti šinšilos vandenyje, nes vanduo ilgalaikėje perspektyvoje gali sukelti odos problemas. Vietoj to, siūlome šinšilas maudyti dulkių voniose. Šias specialias dulkių vonias galite įsigyti internetu. Maudymai gali vykti 2–3 kartus per savaitę.Taip pat svarbu pakalbėti ir apie kailio šukavimą. Kailio šukavimas nėra būtinas, tačiau jeigu šinšilos kailis intensyviai slenka, rekomenduojame švelniai iššukuoti jos kailį.

4. Veikla ir užsiėmimai.

Nemažiau svarbu yra sudaryti geras sąlygas šiam augintiniui judėti ir veikti esant narve. Vienas iš ne tik smagių, bet ir tuo pačiu naudingų užsiėmimų gali būti įvairūs kramtukai, pagaminti tiek iš medžio ar rotango, tiek iš žolių ir kitų natūralių medžiagų. Tokie kramtukai yra labai naudingi šinšiloms, nes skatina naudoti dantis ir išlaiko optimalų dantų augimą. Taip pat, puiki veikla šiam graužikui gali tapti ir kliūčių ruožas. Tačiau kuriant savadarbį ruožą būtina nepamiršti užtikrinti saugumą ir stabilumą.

5. Švara ir jos palaikymas.

Auginant šinšilą svarbu užtikrinti pastovią švarą gyvenamojoje aplinkoje. Tvarkant narvą nevalia pamiršti atidžiai išvalyti ne tik sienelių ir grindinio, bet taip pat ir maisto indelio, vandens gertuvės, platformų, žaislų ar kitų priedų esančių narve. Nesilaikant higienos, šinšiloms gresia užsikrėsti parazitais. Atpažinti gyvūne apsigyvenusius parazitus gali išduoti šie pagrindiniai negalavimai: atsiradę nuplikimai, žaizdelės, staigus apetito sumažėjimas arba pilvo išsipūtimas. 

Ką daryti pastebėjus vieną iš šių negalavimų?

Skubiai kreipkitės pagalbos pas vietinį veterinarą, kuris padės nustatyti kuo tiksliai negaluoja jūsų graužikas bei išrašys atitinkamus vaistus šiems negalavimams gydyti ir suteiks aiškius nurodymus kaip saugiai užtikrinti gydymąsi namie.

Grįžti į tinklaraštį